Šiemet Vėžaičių kultūros centras (Klaipėdos r.) pirmą kartą oficialiai prisijungė prie Europos paveldo dienų (EPD). Nors Vėžaičiai turi turtingą grafų Volmerių dvaro istoriją ir išskirtinį kultūros paveldą, miestelis iki šiol dar nėra plačiai matomas šalies kultūrinių maršrutų žemėlapyje. Dalyvavimas Europos paveldo dienose tapo puikia proga ne tik pristatyti šį paveldą, bet ir plačiau papasakoti apie Vėžaičių kultūros centro veiklą.
Vėžaičių kultūros centro komanda, vadovaujama direktorės Dianos Ciparienės, mielai sutiko pasidalinti savo įspūdžiais ir patirtimis, dalyvaujant šių metų Europos paveldo dienų renginiuose.
Impulsas: renovacija ir drąsos suteikusi komanda
Šiemet dalyvauti EPD paskatino neseniai užbaigti Vėžaičių dvaro komplekso tvarkybos darbai: prieš porą metų sutvarkyti dvaro sodybos raudonieji ir baltieji vartai, o pernai baigti ir arklidžių, kuriose įsikūręs Vėžaičių kultūros centras, fasadų tvarkybos darbai. Tačiau ne mažiau svarbus buvo ir žmogiškasis veiksnys. Pastaraisiais metais Kultūros centro komanda pasipildė jaunais ir motyvuotais darbuotojais – ekspozicijų, ekskursijų ir edukacijų koordinatore Austėja Milašauskyte, renginių organizatore-režisiere Agne Kundrotiene bei kultūrinių ir komunikacinių veiklų administratore Monika Mikalone, kurios entuziastingai ėmėsi Europos paveldo dienų iniciatyvų.
„Mums tai buvo pirmas kartas, todėl reikėjo drąsos. Tačiau komanda – jauna ir motyvuota, tad natūraliai atėjome prie idėjos daryti daugiau nei įprastas ekskursijas“, – pasakoja centro direktorė Diana.
Direktorė neslepia, kad apsisprendimą dalyvauti sustiprino ir žmogiškieji ryšiai: palaikymas atėjo iš Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus darbuotojų, kurie drąsino įsitraukti ir padėti Vėžaičius pristatyti platesnei auditorijai. Taip pat prie iniciatyvos prisidėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus patarėja (kultūros paveldo apsaugai) Sonata Šmatauskienė, kuri suteikė ne tik moralinį palaikymą, bet ir rūpinosi finansavimo galimybėmis.
Finansavimas atvėrė duris renginių ciklui
Diana pasakoja, kad net ir neturėdami finansavimo būtų dalyvavę EPD, tačiau džiaugiasi, jog renginiams pavyko gauti specialiai tam skirtų lėšų iš Klaipėdos rajono savivaldybės. Pastaroji savo biudžete turi atskirą eilutę Europos paveldo dienų iniciatyvoms – apie 3000 eurų. „Pasirodo, šiemet niekas kitas į šią sumą nepretendavo, todėl mūsų kultūros centras galėjo suplanuoti visą renginių paketą: teatralizuotas ekskursijas, viešą paskaitą, prisidėjimą prie parodos“, – pasakoja centro direktorė.
Gautas finansavimas suteikė daugiau veikimo laisvės: „Galėjome pasikviesti architektūros paveldo ekspertą, istoriką Marių Daraškevičių, kuris skaitė paskaitą apie dvarų architektūrą ir interjerą“, – dalijasi Diana.
Europos paveldo dienų metu taip pat buvo atkreiptas dėmesys į Vėžaičių parko istoriją: kultūros centras prisidėjo prie Kretingos muziejaus parodos „Lietuvos dvarų parkai: praeitis ir šiandiena“, kuri keliaus po Lietuvą, kviesdama iš naujo atrasti dvarų parkų paveldą.
Kai dvaro pažinimas virsta teatru
Didžiausia Vėžaičių kultūros centro renginių vinimi tapo teatralizuotos ekskursijos, sulaukusios ypač didelio lankytojų susidomėjimo. Jų metu svečiai buvo vedžiojami po dvaro parko teritorijoje esančius pastatus, o dvaro ponios, lydėjusios ekskursijų dalyvius, padėjo persikelti į XIX amžių – laikotarpį, kai dvaras išgyveno savo klestėjimą. Lankytojai išvydo teatrinius etiudus, muzikinius intarpus dvariška tema ir istorinių šokių kolektyvo pasirodymą, o renginio pabaigoje noriai fotografavosi su dvaro personažus įkūnijusiais ekskursijų vedėjais.
Nors organizatoriai iš pradžių abejojo, ar ekskursijos sulauks didelio susidomėjimo, likus visai nedaug laiko iki renginio telefonai netilo – norinčiųjų dalyvauti buvo kur kas daugiau, nei tikėtasi. Galiausiai dalyvių skaičius tapo dvigubai didesnis nei planuota.
Tačiau tikroji staigmena buvo ne tik gausus lankytojų srautas, bet ir aktyvus pačių vėžaitiškių įsitraukimas. Gyventojai savanoriavo – mielai persirengė grafais ir grafienėmis: „Net bendruomenės pirmininkė apsivilko ponios suknelę ir prisijungė prie teatralizuotos ekskursijos. Kultūros centro ūkvedys tapo prievaizdu, o kolegė Monika, pasipuošusi našlės kostiumu, netgi išgąsdino ne vieną pro dvaro koplyčią važiuojantį žmogų – šie manė, kad tai tikroji Volmerių našlė“, – juokiasi centro direktorė.
Tokias teatralizuotas ekskursijas Vėžaičių kultūros centras kuria ir organizuoja jau trejus metus, ir jos pamažu tampa svarbia centro tapatybės bei išskirtinumo dalimi.
Istorinis parkas – Vėžaičių šerdis
Istorizmo dvasia alsuojantis Vėžaičių dvaro ansamblis – tai XIX a. pabaigos architektūrinis pasakojimas, išlaikantis tiek istorinę, tiek urbanistinę vertę. Įžengus į buvusią dvaro teritoriją pirmiausia pasitinka du charakteringi simboliai – pietiniai baltieji ir šiauriniai raudonieji vartai. Šios išraiškingos kolonos tapo tokios ikoniškos, kad jų motyvas pateko net į Vėžaičių miestelio herbą.
Volmerių dvaro kompleksas slepia dar daug neatrastų istorijų. Jį sudaro parkas ir įvairūs ūkiniai bei reprezentaciniai pastatai: jėgerio namas, arklidė, sarginė, karvidė, svirnas, gyvenamasis namas ir koplytėlė. XIX a. pradžioje Leonardo Volmerio iniciatyva čia iškilo ir mūrinis bravoras – vienas ryškiausių modernėjančio dvaro ūkio ženklų. Bravore buvo gaminama degtinė, tiekiama aplinkiniams miesteliams, o baudžiauninkai naktimis privalėjo atlikti sargybą.
Šiuo metu dvaro parko tvarkymas tęsiasi: savivaldybė planuoja atkurti tiltelius, altanas, paviljonus ir kitus mažosios architektūros elementus. Atkurtas parkas taps dar patrauklesnis keliautojams – Vėžaičiai jau dabar sulaukia turistų iš užsienio, smalsiai besidominčių dvaro istorija. Tačiau labiausiai dvaras laukia lankytojų iš aplinkinių miestų ir regionų, kurie dar tik pradeda atrasti šį paveldo perlą.
***
Šiemet Vėžaičiai ne tik prisijungė prie Europos paveldo dienų žemėlapio, bet ir parodė, kaip šiuolaikiškai, įtraukiai ir gyvai galima kalbėti apie paveldą. Šios iniciatyvos taip pat atskleidė, kad paveldas gali suartinti žmones ir paskatinti bendruomenę aktyviai dalyvauti kultūriniame gyvenime.
