Švėkšnoje Europos paveldo dienos (EPD) virsta tikra bendruomenės švente. Kiekvienas EPD sezonas tampa proga iš naujo pažvelgti į kasdienybės detales ir švęsti tai, kas formuoja mūsų tapatybę.
Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė pastebi, kad paveldo ženklai visada yra šalia: jie tyliai slypi byloja fasadų ornamentuose, istorinių durų rankenose ar laikui atspariose miestelio aikščių linijose. Klausimas tik vienas – ar mes gebame juos išgirsti?
„Paveldas apie save nuolat pasakoja, bet ar mes jį girdime? Europos paveldo dienų organizatorių tikslas ir yra įgarsinti paveldo balsą“, – sako ji.
Švėkšna kasmet kviečia įsiklausyti į šį balsą. Čia paveldo dienos tapo gyva tradicija, vienijančia bendruomenę ir leidžiančia miestelį atrasti iš naujo – tarsi pirmą kartą. Šiuo įkvėpimu dalijasi Monika, pasakodama apie pasiruošimą Europos paveldo dienoms.
Didysis gaisras ir daugiasluoksnė Švėkšnos tapatybė
XX amžiaus Švėkšnos architektūrinis savitumas turi vieną ryškų atskaitos tašką – 1925 metų gaisrą, kuris nusiaubė centrinę miestelio dalį ir giliai įsirėžė į vietos žmonių atmintį. Tai buvo įvykis, ne tik pakeitęs švėkšniškių gyvenimą, bet ir iš esmės transformavęs miestelio centrą.
„Šiemet minime 100-ąsias gaisro metines“, – pasakoja Monika Žąsytienė. Po tragedijos Švėkšnos centrinė dalis buvo perplanuota: Tauragės technikas inžinierius Klimašauskas parengė atstatymo projektą ir konsultavo gyventojus statybos klausimais. Jo sprendimai lėmė, kad Švėkšna tapo tikra tarpukario miestelio ikona : maždaug 80% centrinėje dalyje esančių pastatų yra mūriniai siekiant išvengti ateities gaisrų.
Vis dėlto Švėkšna išsaugojo ne tik tarpukario architektūrines linijas. Čia iki šiol galima atpažinti ir XIX amžiaus architektūros sluoksnius: neogotiką, neoklasicizmą, neoromaniką, neorenesansą (ampyrą). Visa tai sudaro miestelio daugiasluoksnę tapatybę, kuria Švėkšna tikrai gali didžiuotis.
Architektūros gidas, kuris tampa meno kūriniu
Vienas svarbiausių šių metų Europos paveldo dienų akcentų Švėkšnoje – naujai pristatytas architektūrinis leidinys „Švėkšna: architektūros gidas“. Jo sudarytoja Monika Žąsytienė pasakoja, kad gidas „gimė iš poreikio įprasminti po gaisro atstatytą miestelio centro architektūrą, tačiau greitai išaugo į platesnį projektą, apimantį ir XIX–XX a. pirmosios pusės objektus“.
Daugelį metų Švėkšnoje ekskursijas vedanti Monika pastebi, kad lankytojus labiausiai traukia Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, sinagoga, dvaro kompleksas ir evangelikų liuteronų bažnyčia. Tačiau daugybė kitų objektų lieka tarsi paslėpti – nedaugelis žino apie žydų pirtį, dvaro arklides, pirmąją elektrinę ar tarpukariu pradėtą statyti vienuolyną. Naujai išleistas architektūrinis gidas padeda pažinti dar neatrastas miestelio vietas ir kviečia Švėkšną skaityti lyg knygos puslapius. Monika juokiasi, kad turint tokį leidinį, gidogido, vedančio ekskursiją, net nebereikia.
Leidinio vizualinei koncepcijai pasirinktas išskirtinis kelias. „Geriausiai architektūrą gali fiksuoti architektas – ir tai visiškai pasitvirtino“, – sako Monika. Architektas Egidijus Vidrinskas, keliaudamas po Švėkšną ir įamžindamas tai, ką kadaise projektavo jo kolegos, tapo ne tik stebėtoju, bet ir kūrėju – architektūrinio gido iliustratoriumi.
Monika prisimena, kad „jau projekto pradžioje suvokiau, jog tai nebus paprastas maršruto pristatymas – leidinys turės ir meninę vertę“. Europos paveldo dienos renginyje dalyvavo ir ekskursiją dalyviams vedė KTU ASI Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas dr. Vaidas Petrulis. Architektūros gidas pritaikytas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams: jame yra vietos kelionės įspūdžiams pasižymėti, o mažieji skaitytojai gali nuspalvinti pastatus ir savaip atrasti Švėkšnos architektūros spalvas.
Švėkšnos bendruomenė — aktyviai įsitraukia į Europos paveldo dienas
Europos paveldo dienos Švėkšnoje neįsivaizduojamos be vietos žmonių, kurie įsitraukia natūraliai, entuziastingai ir nuoširdžiai. Jie prisideda prie visko: nuo renginių organizavimo ir viešinimo iki fotografavimo ar svečių sutikimo. Monika pasakoja, kad ypač aktyvus yra jaunimas – augantys profesionalai, kuriems tai yra ir mokymosi galimybė, ir būdas prisidėti prie miestelio gyvenimo. Šiemet fotografu tapo Švėkšnos gimnazistė, ir organizatoriams net nereikėjo samdyti specialisto – praktikos ir pasitikėjimo galimybė tapo naudinga abiem pusėms.
Paveldas kaip ryšys tarp praeities ir ateities
„Paveldas man yra tai, ką paliko praeities kūrėjai ir ką mes patys turėsime perduoti ateičiai“, – sako muziejininkė Monika. Ši mintis puikiai atspindi Švėkšnos dvasią ir nuoseklų darbą, kuriuo kasmet stiprinamas ryšys su vietos paveldu.
O ateities planų Švėkšnos muziejininkams niekada nepritrūksta. „Pas mus kasmet kažkuris paveldo objektas švenčia gimtadienį“, – su šypsena priduria Monika.
Panašu, kad Švėkšnoje Europos paveldo dienos yra gyva tradicija, auganti kartu su bendruomene.
