Europos paveldo dienų idėja – ne tik saugoti, bet ir tiesiogiai patirti nematerialųjį bei kraštovaizdžio paveldą. Todėl rugsėjo 17 d. visi istorijos ir aktyvaus laisvalaikio entuziastai laukiami žygyje „Kęstučio apygardos keliais: Rytų kryptis“. Žygiui vadovaus Pėsčiųjų žygio asociacijos prezidentas Vidmantas Genys, kuris padės dalyviams saugiai įveikti partizanų kovų keliais besidriekiantį maršrutą.
Juozas Kasperavičius-Visvydas ir Albinas Biliūnas-Džiugas (Antagluonio k.). Aviacijos leitenantas J. Kasperavičius buvo pirmasis Jungtinės Kęstučio apygardos vadas, išsiskyręs neeiliniu strateginiu mąstymu. 1947 m. balandžio mėnesį, išdavus jų bunkerį po gyvenamuoju namu, apygardos vadas su adjutantu atsišaudė, sudegino visus slaptus apygardos dokumentus, kad jie nepatektų priešui, ir susisprogdino. Už šį žygdarbį jis po mirties gavo retą Laisvės Kovotojo Karžygio vardą.
Sniegoniškės kaimas (Partizanų vadų susirinkimo vieta). Tai viena svarbiausių Lietuvos istorijos vietų. Prieš pasirašant garsiąją 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją Minaičiuose, būtent čia, Sniegoniškėse, slapta susirinko apie 42 apygardų ir sričių vadai. Šioje buvusioje mokykloje vyko intensyvūs debatai, buvo derinamas, šlifuojamas ir redaguojamas Deklaracijos tekstas, vėliau tapęs teisiniu Lietuvos valstybės tęstinumo pagrindu.
Jono Žemaičio-Vytauto vadavietė (Šimkaičių miškas). Tai vieta, kurioje slapstėsi ir vadovavo ketvirtuoju Lietuvos prezidentu pripažintas Jonas Žemaitis-Vytautas – LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas. Šimkaičių miško bunkeris buvo visos Lietuvos pasipriešinimo judėjimo širdis, kurioje partizanų generolas dirbo net ir sunkiai sirgdamas, iki pat jo išdavystės ir suėmimo 1953 metais.
Atminties ir masinių žudynių vietos. Šie taškai žymi kraštutinį sovietų saugumo organų (stribų ir NKVD) žiaurumą, partizanų palaikų niekinimą bei vietos gyventojų pastangas po dešimtmečių juos deramai palaidoti.
Eržvilko aikštė, gimnazija ir kapinės. Eržvilkas buvo partizaninio judėjimo epicentras. Aikštėje miestelio centre stribai suguldydavo ir viešai niekindavo nukautų laisvės kovotojų kūnus, kad įbaugintų visuomenę. Kapinėse pastatytas paminklas žuvusiems 11-ai Gužo būrio partizanų, o gimnazija aktyviai puoselėja jų atminimą.
Šulinys prie Eržvilko ir Varlaukio kapinaitės. Vienas tragiškiausių epizodų. Kad paslėptų savo nusikaltimus, sovietų saugumiečiai devynių nužudytų partizanų kūnus sumetė į šulinį prie Eržvilko. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šie nukankinti kovotojai buvo surasti, identifikuoti ir krikščioniškai perlaidoti Varlaukio kapinėse.
Butkaičių pamiškė. Dar viena slapta partizanų užkasimo vieta. Šioje pamiškėje slapta sumesti kovotojų kūnai vėliau buvo atkasti ir perkelti į Jurbarko kapines, sugrąžinant jiems žmogiškąjį orumą.
Memorialai ir lauko rezistencija. Batakių ir Skaudvilės memorialai. Šie miesteliai nukentėjo nuo itin stiprių stribų garnizonų. Čia esantys paminklai skirti dešimtims vietinių būrių vyrų ir moterų, žuvusių aplinkiniuose miškuose.
Kryžkalnio memorialas. Tai grandiozinis, visos Lietuvos mastu svarbus memorialas, skirtas visiems Lietuvos partizanams ir laisvės kovotojams. Jis simboliškai stovi strategiškai svarbioje Lietuvos kryžkelėje, primindamas apie daugiau nei 20 000 žuvusių partizanų auką visoje šalyje.
Lybiškių geležinkelio stotis. Ruošiamas muziejus atvers duris istorijai apie trėmimus (būtent geležinkelio stotys buvo masinių trėmimų į Sibirą taškai) bei partizanų ryšininkų vykdytas operacijas prie geležinkelio linijų.
Būrio vado Strainio ir Pavidaujo miško žūties vietos. Tai autentiški takai giliai miškuose, kur vyko tiesioginiai susirėmimai. Pavidaujo miškas garsėjo stipriais Lydžio rinktinės bunkeriais, o šios vietos žymi konkrečių vyrų kovos pabaigą.
Šubertinė (Tauragės tremties ir rezistencijos muziejus). Šis pastatas – kelionės pradžia ir pabaiga – buvo viena žiauriausių NKVD/MGB būstinių Vakarų Lietuvoje. Čia įrengtame memoriale iškaltos 47 partizanų pavardės. Būtent iš šio pastato rūsių 1946 m. birželio 13 d. naktį įvyko drąsiausias masinis pabėgimas, kai laisvę atgavo net 23 kaliniai.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė. Visi renginiai ir iniciatyvos visuomenei yra nemokami.
