Beveik dvidešimt metų Lietuvoje nebuvo institucijos, kuri būtų atsakinga už vieningą, šalies architektūros reiškinius nuosekliai reprezentuojančią kolekciją. Neegzistavo vieta, kurioje sistemiškai būtų saugoma šios meno šakos dokumentinė praeitis ir nubrėžiamos dabarties architektų kūrybos išsaugojimo trajektorijos. Paskaitoje-diskusijoje bus kalbama apie Lietuvos architektūrą lydinčių dokumentų ir artefaktų problematiką bei pristatoma vizija Nacionalinio architektūros instituto kolekcijai, kurios kūrimo procese bus siekiama užpildyti egzistavusias spragas.
