Rugsėjo 18 d. 17 val. – įvadinė paskaita „Liudviko Rėzos palikimas XIX a. muzikoje – nauji atradimai“ Senajame arsenale, Vilnius
Rugsėjo 18 d. 18 val. – koncertas „Liudviko Rėzos pėdomis“, Senajame arsenale, Vilnius
Nuo Rėzos iki Chopino ir Griego: lietuvių dainų kelias į XIX amžiaus Europos muziką
Liudvikas Rėza (1776–1840) – teologas, poetas ir lietuvių kultūros tyrinėtojas – siekė lietuvių liaudies kūrybą pristatyti platesniam Europos kultūros pasauliui. Jo 1825 m. lietuviškai-vokiškai publikuotas dainynas tapo svarbiu šaltiniu, per kurį lietuviškų dainų tekstai skatino pažinti lietuvių tautinę kultūrą, o vėliau – pateko ir į naujai kuriamą muziką.
Kas sieja Fryderyką Chopiną, Edvardą Griegą, Alexandrą Winterbergerį ir Wilhelmą Jenseną? Jų kūryboje netikėtai atgyja Liudviko Rėzos publikuotos lietuvių liaudies dainos ir jo paties kurta poezija. Vilimas Norkūnas kviečia išgirsti mažai žinomą XIX amžiaus muzikos istorijos dalį – kaip lietuviškos dainos ir Rėzos tekstai dar gerokai prieš M. K. Čiurlionį bei J. Gruodį pateko į profesionaliosios Europos muzikos repertuarą.
Vieną ankstyviausių šio kelio istorijų liudija Wilhelmas Jensenas, Rėzos studijų Karaliaučiuje kursiokas ir kambariokas, vėliau tapęs vargonininku bei kompozitoriumi. Kartu jie publikavo ne vieną leidinį, nuo jaunatviškai idealistiško pavasario ir meilės grožį liudijančio dainų leidininio, iki įvairiausių proginių kūrinių. Šios muzikos galėsime klausytis lietuviškai, dėka Antano A. Jonyno ką tik išverstų tekstų, publikuojamų naujausiuose Rėzos raštuose.
Programoje pirmą kartą Lietuvoje skambės ir Alexandro Winterbergerio, Franzo Liszto mokinio, „Dainų“ ciklas. Koncertui atrinkti Rėzos publikuotų dainų tekstai: „Augo darže kleveliai“, „Per kiemelį eidama“, „Teka upužėly čystas vandenėlis“, „Nepūsk, nepūsk, vėjeli“ ir „Miego noriu, saldaus miego“. Ypatinga ir tai, kad šios dainos Lietuvoje pirmą kartą bus atliekamos lietuviškai, nes Rėzos 1825 m. dainyno dvikalbis leidimas tam tobulai pasitarnauja.
Skambės ir Fryderyko Chopino „Lietuviška daina“, kurią Vilimo Norkūno tyrimai susieja su Rėzos publikuota lietuvių liaudies daina „Motė ir dukrytė“. Programoje taip pat – Edvardo Griego „Našlaitėlė“, kurioje atpažįstama Rėzos publikuota lietuviška daina „Sirata“.
„Ar galite įsivaizduoti dailią šubertišką muziką lietuvių liaudies dainų tekstais? Kol jos neišgirdau akimis, vėliau ausimis – negalėjau patikėti!“ – sako Vilimas Norkūnas.
Koncertinėje programoje „Liudviko Rėzos pėdomis“ skambės XIX amžiaus pradžios Lied – kamerinės dainos balsui ir fortepijonui – tradiciją atspindinti muzika. Atlikėjai: Giedrius Prunskus (baritonas) ir Vilimas Norkūnas (fortepijonas). Likus valandai iki kiekvieno koncerto V. Norkūnas pristatys įvadinę paskaitą „Liudviko Rėzos palikimas XIX a. muzikoje – nauji atradimai“.
Koncertai: Rugsėjo 18 d. 18 val. – Senasis arsenalas, Vilnius (Taikomosios dailės ir dizaino muziejus)
Rugsėjo 19 d. 16 val. – Panemunės pilis
Rugsėjo 26 d. 18 val. – Liudviko Rėzos kultūros centras, Juodkrantė
Spalio 8 d. 18.30 val. – Rumšiškių kultūros centras
Spalio 15 d. 18 val. – Kauno Ąžuolyno biblioteka, Žvaigždžių salė Spalio 16 d. 18 val. – Šilutės kultūros centras
„Liudviko Rėzos pėdomis“ – koncertinis turas, atveriantis netikėtą lietuvių dainų kelionę per XIX amžiaus Europos muziką. Vilimo Norkūno tyrimus ir šį koncertinį turą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
https://www.youtube.com/watch?v=TlFF18mWYTw
https://www.vilimas.lt/#liudviko-rezos-pedomis
