Iš pirmo žvilgsnio kuklus, 26-uoju numeriu pažymėtas namas Rotušės aikštėje slepia gerokai daugiau, nei gali pasirodyti. Už nedidelių durų atsiveria intriguojantis architektūrinis kompleksas, apimantis dvi istorines valdas – tikrą gotikos, renesanso ir senojo Vilniaus istorijos lobyną.
Šie muziejaus pastatai – vieni seniausių visoje aikštėje, jų ištakos siekia net XV amžiaus pradžią. Tai išskirtiniai Vilniaus architektūros pavyzdžiai, kurių interjeruose gausu autentiškų detalių: skliautų, nišų, originali virenė, netgi gotikinė latrina – visa tai liudija anuometinių vilniečių kasdienybę ir gyvenimo būdą.
Per šimtmečius pastatai ne kartą keitėsi – šiandien čia galima atpažinti net dešimt skirtingų statybos etapų. Vis dėlto svarbus XX a. 9–10 dešimtmečio rekonstrukcijos, kurią atliko architektės Aldona Stiklerienė ir Gražina Elena Juknevičienė, rezultatas: ne tik išsaugotas vertingas autentiškas mūras, bet ir subtiliai atkurta jo pasakopasakojama istorija.
Kazys Varnelis (1917–2010), jautriai ir pagarbiai įsigilinęs į šį unikalų istorinį kontekstą, čia sukūrė tikrą meno labirintą.