Ar architektūros paveldas tėra nebylūs mūrai, ar vis dėlto jie gali pasakoti istorijas? Šį klausimą gvildeno kovo 26 d. Europos paveldo dienų organizatoriai, gausiai susirinkę į seminarą, kurį organizavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Šių metų Europos paveldo dienų tema „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ kvietė iš naujo pažvelgti į mus supantį paveldą. Seminaro tikslas buvo ne tik atskleisti šios temos reikšmę, bet ir pasvarstyti, kaip prakalbinti paveldą – padaryti jį suprantamą, patrauklų ir aktualų šiandienos visuomenei.
Istorijų pasakojimas: kaip prakalbinti praeitį?
Paveldas gali būti nebylus, jei jo nemokame prakalbinti, tačiau tinkamai pateiktos istorijos gali atverti naujus suvokimo horizontus. Apie tai savo pranešime kalbėjo istorijų pasakotoja Milda Varnauskaitė, kviesdama atrasti naujus būdus, kaip istorinius objektus padaryti gyvus ir jaudinančius.
Tuo tarpu istorikas Liudas Jovaiša ir dailės istorikė Dalia Klajumienė nagrinėjo vienuolynų architektūros paveldą – tiek Vilniuje, tiek Kupiškio rajone, atskleisdami, kokias paslaptis slepia šie istoriniai pastatai. Architektūros paveldo geografija išsiplečia dar plačiau – architektūros istorikas Vaidas Petrulis pristatė lietuviškos architektūros paveldo pėdsakus Šiaurės Amerikoje, parodydamas, kaip istorija peržengia valstybių sienas.
Kaip komunikuoti paveldą šiuolaikinei visuomenei?
Svarbus klausimas, kurį gvildeno seminaro dalyviai – kaip patraukliai ir suprantamai komunikuoti apie paveldą? Komunikacijos ir paveldo specialistė Donata Kabelkė atskleidė, kaip nuo paprasto pasakojimo pereiti prie tikros istorijos, kuri prikausto klausytojų dėmesį, o dizaineris Jonas Liugaila pristatė vizualinės komunikacijos strategijas, padedančias paveldo objektams tapti atpažįstamais ir patraukliais.
Paveldas ir ateitis: naujosios technologijos
Norėdami atskleisti paveldo ateities perspektyvas, pranešėjai dalijosi patirtimi, kaip naujosios technologijos gali padėti paveldo interpretacijai. Alicija Ramaneckienė iš Lentvario kultūros centro bei Paulius Briedis iš Robotikos mokyklos pristatė projektą, dalinai finansuotą Kultūros paveldo departamento, kuriame Lentvario dvaras tapo kompiuterinio žaidimo objektu. Dar vienas įdomus pavyzdys – Medinės miesto architektūros muziejaus projektas „Prarastas medinis Vilnius: papildyta realybė“, kurį pristatė Vilius Mateika. Jis parodė, kaip virtuali realybė gali atkurti jau neišlikusius pastatus ir leisti juos patirti naujai.
Šiandienos pasaulyje, kai ateitis atrodo neapibrėžta, paveldas tampa savotišku inkaru – padedančiu rasti stabilumą ir prasmę kintančiame kontekste. Europos paveldo dienų seminaras parodė, kad paveldas – tai ne tik praeitis, bet ir gyvos, aktualios istorijos, kurios gali įtraukti kiekvieną iš mūsų. Šių metų Europos paveldo dienos kviečia ne tik saugoti paveldą, bet ir kurti su juo ryšį, padedant paveldui prabilti tiek šiandienos, tiek ateities visuomenei.
