Raseiniai – vienas tų miestų, kurie kasmet aktyviai jungiasi prie Europos paveldo dienų. Tačiau šiemet Raseinių krašto istorijos muziejaus komanda nusprendė pažvelgti į renginius kitaip – kūrybiškiau, gyviau, žaismingiau. Visą savaitę raseiniškiai triūsė dalyvaudami orientaciniame žaidime „Langas į praeitį – modernūs Raseiniai“.
„Kai į kolektyvą atėjo naujų žmonių, natūraliai kilo noras išbandyti kažką naujo“, – pasakoja Raseinių krašto istorijos muziejaus vyriausioji rinkinių kuratorė ir paveldosaugininkė Diana Valantinaitė, muziejuje dirbanti jau trejus metus. „Mūsų muziejus dalyvauja paveldo dienose jau nuo senų laikų, todėl šiemet norėjome išbandyti visai kitokį formatą – orientacinį žaidimą“.
Verslas įsitraukė į paveldo dienas
Renginio sėkme Diana vadina ne tik patį žaidimą, bet ir naujus bendradarbiavimo ryšius. „Vietos bendruomenė mums visada padeda – savivaldybė, paveldosaugininkai, istorikai. Tačiau šiemet pavyko įtraukti ir rėmėjus – vietos verslininkus, paveldo valdytojus, kurie sutiko paremti renginį bei įsteigė prizus dalyviams. Tai mums buvo labai svari pagalba.“
„Nežinojome, ko tikėtis“
Komanda pripažįsta, kad imtis orientacinio žaidimo buvo tam tikra avantiūra. „Nežinojome, ko tikėtis“, – prisimena Diana – „Paprastai tokie žaidimai vyksta vieną dieną, tačiau mes norėjome, kad įsitrauktų kuo daugiau žmonių ir kad turinys būtų kuo įdomesnis. Todėl kurį laiką sukome galvas, kokį žaidimo formatą įgyvendinti, juolab kad variantų ir būdų, kaip tai padaryti, pasitelkiant išmaniąsias technologijas – begalė. Taip pat reikėjo atsižvelgti ir į amžiaus grupes, jų gebėjimus, galiausiai – net ir oro sąlygas. Juk viskas vyko lauke. Tad net tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, tai, kokius stendus parengti prie pastatų, turėjo būti apgalvoti iš anksto. Svarbu ir tai, kad pastatai išsidėstę visame mieste. Galiausiai nusprendėme pasirinkti mažiau tradicinę žaidimo formą ir ją išplėsti – todėl orientacinės Raseiniuose truko visą savaitę.“
Modernizmas, kurio raseiniškiai dar nepažįsta
Žaidimui buvo pasirinkta modernizmo architektūros tema. Diana pasakoja, kad „po Antrojo pasaulinio karo Raseiniai buvo beveik visiškai sugriauti, todėl iš tarpukario laikotarpio pastatų mieste išliko vos keli. Keletas jų yra gerai žinomi mūsų miesto „perliukai“ – ekskursijos dažnai eina būtent per juos. Bet mes norėjome parodyti ir galbūt kiek mažiau žinomą paveldą: Raseinių ligoninės pastatą, vieną iš gimnazijų, gyvenamuosius namus – pastatus, apie kuriuos mažai kas žino, nors jie taip pat priklauso modernizmo laikotarpiui.“
Tokiu būdu muziejus siekė aktualizuoti paveldą, kuris nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, ir parodyti, kad vertingi yra ne tik „oficialūs“ paminklai.
Žaidimas visiems – nuo darželinukų iki mokytojų
Kad žaidimas būtų patrauklus įvairaus amžiaus dalyviams, muziejaus komanda pasitelkė ir išmaniąsias technologijas. Diana pasakoja, kad „didysis darbas buvo paruošti, kaip pateikti istorinę medžiagą ir sukurti vizualizacijas, pritaikytas įvairioms amžiaus grupėms. Prie kiekvieno pastato turėjo atsirasti jam pritaikyta informacinė lentelė. Jose pavyko sutalpinti ir vizualinę medžiagą, ir tekstinę, kurios, tiesa, buvo tikrai nemažai. Tam į pagalbą atėjo QR kodai, kurių lentelėje buvo bent po du. Juos nuskenavus buvo galima pamatyti trumpus vaizdo įrašus su istorijomis apie lankomus objektus ir patekti į muziejaus svetainę, kurioje pateiktas muziejininkų parengtas tekstas apie pastato statybas, jame gyvenusių ir kūrusių žmonių istorijas bei istorines ir šiuolaikines pastato fotografijas. Lentelėje žaidimo dalyviai rasdavo klausimus, į kuriuos turėjo ieškoti atsakymų. Mūsų tikslas nebuvo, kad visi atsakymai būtų 100 procentų teisingi, juolab kad kai kurie jų buvo šiek tiek painoki – žaidimui paįvairinti. Mums buvo svarbiausia, kad žmonės nueitų į vietą, pažvelgtų į pastatą, pamatytų detales, ir, žinoma, ieškodami atsakymų į klausimus, geriau pažintų Raseinių paveldą.“
Dalyviai prie žaidimo jungėsi laisvai – tereikėjo po „Facebook“ įrašu parašyti „Dalyvauju“ ir nurodytu laiku atsiųsti atsakymus į klausimus. Iš viso žaidimo dalyviams reikėjo aplankyti 11 pastatų. Klausimai buvo įvairūs – ir istoriniai, ir reikalaujantys pasukti galvas, atpažinti modernizmo architektūros detales, ieškoti jų paskirties.
Rezultatai viršijo visus lūkesčius. Žaidime dalyvavo ir istorijos mokytojai, ir darželinukai, ir aktyvūs miestiečiai – nuo pačių mažiausių iki vyriausių. „Vienas vaikinas jau pirmąją dieną perėjo visą maršrutą. Buvo ir darželinukų grupė, kurie su auklėtojomis per kelias dienas nuėjo dešimt tūkstančių žingsnių, aplankė visus objektus ir atsakė į klausimus“, – šypsosi Diana – „O prasidėjus žaidimui, paimprovizavome ir sugalvojome paskelbti ir temą atitinkantį fotografijų konkursą. Tad vienos mintys vijo kitas – tik spėk realizuoti“.
Žaidimas, kuris įkvėpė tęstinumui
Baigiantis Europos paveldo dienų savaitei, renginius Raseiniuose vainikavo ekskursija po miesto centrą, kviečianti kartu su muziejininkais pažinti Raseinių modernizmą. Kol vieni keliavo su gide, kiti atvyko atsiimti prizų. Iš viso išdalinti net 46 prizai. Tačiau dalyvių buvo daug daugiau – kai kurie tiesiog sustodavo prie plakatų, perskaitydavo informaciją ir sužinodavo kažką naujo apie savo miestą.
„Vos tik paskelbus apie vyksiantį žaidimą, sulaukėme labai stipraus palaikymo iš raseiniškių. Vėliau žmonės teigė, kad norėtų tokio žaidimo ir kitais metais – galbūt net nepriklausomai nuo paveldo dienų. Todėl svarstome, kad jis galėtų tapti nuolatine edukacine veikla,“ – sako Diana. „O fantazijos pas mus daug, tad viskas priešaky!“.
Dianos manymu, žaidimas yra puikus būdas įtraukti vaikus į paveldo pažinimą. „Šiandien vaikai nuo mažens su telefonais rankose – juos sudominti vis sunkiau. Bet kai technologijos tampa įrankiu pažinti paveldą, rezultatas visai kitoks. Vaikams šis žaidimas tapo lyg lobių paieška, kuri padėjo pamatyti miestą naujomis akimis.“
Pokalbio pabaigoje Diana mintis apie paveldą apibendrina paprastai, bet įtaigiai:
„Paveldas gali pamokyti, įkvėpti, o kartais – net įspėti. Jis turi padėti susikurti tvirtą pagrindą šiandienai, kad galėtume kurti ateitį.“
