Pasibaigus Europos paveldo dienų sezonui, dar kurį laiką sklando įspūdžiai – apie žmones, vietas ir netikėtus atradimus. Šįkart kviečiame nukeliauti į Joniškį – miestą, kuriame paveldas virto žaidimu. Čia Joniškio kultūros centras pakvietė gyventojus ir svečius tapti detektyvais žaidime „Viršaičio Stasio kronika: kur dingo Klemensas?“.
Žaidimo autorė ir sumanytoja, medijų specialistė bei projektų vadovė Jurinta Mickaitė, sako, kad būtent paveldas jai kasdien kelia smalsumą, įkvepia kūrybai ir pažadina vaizduotę.
Žaidimas kaip būdas įtraukti bendruomenę į paveldą
Jurinta pasakoja, kad mintis surengti žaidimą kilo iš noro dalyvauti Europos paveldo dienose ne „dėl pliuso“, o iš tikro įsitraukimo.
„Po nelabai pavykusios konferencijos, į kurią susirinko vos aštuoni žmonės, kilo klausimas: kas man pačiai būtų įdomu?“ – prisimena Jurinta. Atsakymas atėjo netikėtai – sukurti žaidimą, paremtą detektyvo logika.
„Labai mėgstu detektyvinius galvosūkius, kurių pagrindu šiandien kuriami įvairūs žaidimai. Tad gimė mintis sukurti savąjį. Be to, buvo įdomu pažvelgti į tarpukario Joniškį – pasidomėti, kaip tuomet atrodė miestas, kur buvo išsidėsčiusios pagrindinės įstaigos. Besigilindama pati nustebau, kiek daug nežinojau apie Joniškį. Tuomet pagalvojau: jei man tai nauja, gal ir kitiems bus įdomu bei naudinga sužinoti daugiau“, – pasakoja ji.
Anot Jurintos, sunku pasiekti žmogų vien pasakojimu, jei jis negali pats to patirti. „Gyvename laikais, kai svarbiausia – asmeninis išgyvenimas, todėl ir paveldą reikia paversti patirtimi, o ne tik istorija iš pasakojimų,“ – priduria specialistė.
Paveldas – detektyvinės istorijos dalis
Jurinta pasakoja, kad žaidimo kūrimas buvo itin įdomus procesas, paremtas bendradarbiavimu su Joniškio istorijos ir kultūros muziejumi, kurio darbuotojai suteikė gausybę vertingos informacijos. Rengiant žaidimą talkino muziejininkas Darius Vičas, Joniškio bibliotekos informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Violeta Kuprevičienė, architektė Regina Leknickienė ir gidė Dalia Motik. Jų žinios padėjo atkurti tikrovišką tarpukario miesto vaizdą. Pati vietos bendruomenė noriai įsitraukė į žaidimo kūrimą – gyventojai sutiko, kad QR kodai būtų palikti pastatuose, kur įsikūrusios jų valdomos organizacijos.
Taip gimė istorija apie paslaptingai dingusį tarpukario bankininką Klemensą, kurio ieško viršaitis Stasys. Žaidimas prasideda Joniškio liaudies banko pastate (dabartinė valgykla, Žagarės g. 4), kur dalyviai randa pirmąjį QR kodą ir pirmą užduotį. Nuo šio momento prasideda tyrimas – reikia išsiaiškinti, kas davė kokius parodymus banke ir ką jie slepia. Įvedus teisingą atsakymą, atveriama nauja nuoroda, vedanti prie kitos vietos.
Toks pėdsakų sekimas tęsiasi po visą Joniškį. Žaidimo dalyviai, sekdami Klemenso istorijos gijas, keliauja po miestą, sprendžia užuominas ir atranda pastatus, apie kuriuos dažnas net nėra girdėjęs. Pasakojimas nuveda į tarpukario Joniškio laikus – į banką, vaistinę, kitas miesto vietas, kurias šiandien praeiname kasdien, nesusimąstydami apie jų istoriją.
Pasibaigus Europos paveldo dienoms, žaidimas ir toliau gyvena
Kadangi sulaukta daug teigiamų atsiliepimų ir užklausų, nuspręsta žaidimą pratęsti – QR kodai liko tuose pačiuose pastatuose, kad žaidimas galėtų vykti ir toliau.
„Kadangi žaidimas vis dar veikia, nenoriu išduoti visų detalių,“ – šypsodamasi sako Jurinta.
Į žaidimą įsitraukė ir moksleiviai, ir suaugusieji. Jis nėra sudėtingas – negalintys rasti nuorodų gali pasinaudoti „pasidavimo“ mygtuku, kuris padeda pereiti prie kitos užduoties. Vis dėlto žaidimo tikslas nėra patikrinti žinias, o padėti pamatyti Joniškį naujai – tokį, koks jis buvo prieš šimtą metų.
„Kai pradedi domėtis miesto praeitimi, nebegali ramiai pravažiuoti pro jo pastatus – vaizduotė nuolat piešia, kaip miestas galėjo atrodyti anuomet,“ – pasakoja Jurinta.
Planai – įtraukti Medvilionių dvarą
Ir tai dar ne pabaiga. Joniškio kultūros centras planuoja žaidimą tęsti ir kitais metais, o kartu ruošia naują projektą, susijusį su Medvilionių dvaru – vieta, slepiančia lietuviško teatro ištakas ir spaudos draudimo laikų paslaptis.
Šiuo metu pamirštas ir apgriuvęs Medvilionių dvaras 2015 m. buvo vos nenugriautas, tačiau aktyvistų pastangomis išsaugotas. Pasak Jurintos, šis dvaras XX a. pr. buvo lietuviškumo ir profesionalaus teatro lopšys – čia vyko Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės pjesės „Velnias spąstuose“ premjera. Spektaklis vyko slapta, todėl, tikėtina, neįgavo tokio populiarumo kaip „Amerika pirtyje“.
„Norėčiau įgyvendinti projektą būtent su šiuo dvaru, kad apie jį sužinotų ne tik mūsų krašto žmonės, bet ir visa Lietuva,“ – sako Jurinta. – „Spaudos draudimo metais Medvilionių dvare, priklausiusiame bajorų Goesų giminei, veikė slapta lietuviška mokykla, buvo platinama uždrausta spauda ir sukaupta gausi knygų kolekcija. Čia lankėsi to meto šviesuoliai – Povilas Višinskis, Antanas Smetona ir kiti.”
Jurinta norėtų sukurti moksleiviams skirtą interaktyvų žaidimą apie slaptą mokyklą, veikusią dvare. Nors kol kas tai tik idėja, ji svarsto kelias kryptis: tai galėtų būti skaitmeninis žaidimas arba kūrybinis projektas kartu su Joniškio teatru, kad moksleiviai geriau suprastų, jog anksčiau už mokymąsi lietuviškai grėsė pavojus. „Norisi parodyti, kokia laimė šiandien mokytis be baimės,“ – priduria Jurinta.
Joniškyje paveldas atgyja per žaidimą – jis virsta nuotykiu, kuris sujungia miestą ir žmones.
