Šiaurės Lietuvoje, netoli sienos su Latvija, Panevėžio regione, įsikūręs istorinis Biržų miestas. Glaudžioje partnerystėje Biržų rajono savivaldybė ir Biržų krašto muziejus “Sėla” jau daugelį metų yra įsitraukę į Europos paveldo dienų Lietuvoje organizavimą.
Kasmet kūrybiškai interpretuodami temą kultūros paveldo entuziastai Dalius Mikelionis, Emilija Raibužytė-Kalninienė, Edita Lansbergienė, Edita Mikelionienė ir jų kolegos Biržų krašto gyventojus bei svečius kviečia pažinti turtingą krašto kultūros paveldą – nuo LDK didikų palikimo iki moderno architektūros mieste. Kiekvieną rugsėjį per Europos paveldo dienas turiningai praleisti laiką pažintinėse išvykose ir pasivaikščiojimuose čia gali ne tik šeimos su vaikais ar kultūros paveldu besidomintys miestiečiai. Pasidalinti savo žiniomis, o tuo pačiu ir pasisemti įkvėpimo čia atvyksta ir istorijos ar kultūros paveldo srities specialistai, dalyvaudami Biržų krašto muziejaus „Sėla“ rengiamose konferencijose.
Kodėl dalyvaujame Europos paveldo dienose?
Dalius M.: „Šios dienos – puiki proga Biržų miestelėnams ir miesto svečiams papasakoti apie Biržus, pristatyti paveldą. Stengiamės tai daryti netradiciškai, todėl biržiečiai per keliolika metų jau priprato, kad jų laukia kažkas netikėto, todėl noriai dalyvauja Europos paveldo dienų renginiuose, kurie, beje, trunka keletą dienų“.
Edita L.: „Biržų muziejus pats yra įsikūręs kultūros paveldo objekte, svarbiame ne tik Lietuvos, bet ir Europos kultūros kontekste, todėl mums labai svarbu išryškinti ir Biržų pilies, kaip ypač įdomaus ir vertingo kultūros paveldo objekto istoriją ir svarbą šiandien. O muziejaus viena iš funkcijų yra Biržų krašto istorijos ir kultūros paveldo pažinimas ir pristatymas visuomenei, tad mums patiems labai įdomu ieškoti, gilintis, atrasti vis naujų dalykų, atrasti ir aktualizuoti pamirštus, laiko dulkėmis užpustytus paveldo objektus“.
Edita M.: „Būtų keista, jei muziejus nedalyvautų Europos paveldo dienose. Kas tuomet, jei ne istorijos puoselėtojai muziejininkai? Kai pats degi savo miesto istorija, tai norisi, kad ja susidomėtų ir kiti. Tam muziejininkai ieško įdomesnių, patrauklesnių formų, stengiasi atskleisti ne tik didžiosios istorijos paslaptis, bet surasti ir patraukliai papasakoti savo miesto mikroistorijas, pamatyti erdves, į kurias patenka ne kiekvienas. Džiaugiamės, kad tai pasiteisina“.
Emilija R.-K.: „Man dalyvavimas Europos paveldo dienose – puiki proga atrasti ir kitiems parodyti savo krašto paveldą, suprasti, kad esame tokie pat turtingi autentiškais objektais, kaip ir likusi Europa. Organizuodama Europos paveldo dienas džiaugiuosi galėdama įtraukti vietines bendruomenes ir kasmet vėl ir vėl suburti paveldo mylėtojų bendruomenę“.
Ką veikiame per Europos paveldo dienas?
Regiono Europos paveldo dienų organizatoriai pasakoja:
Praėjusių metų naujiena – kultūros paveldo pažinimo mainai tarp Biržų ir Pasvalio. Biržiečiai vyko į Pasvalio kraštą, kur lankėsi atkurtame partizanų bunkeryje Žadeikių miške bei sutemų apgaubtame Joniškėlio dvaro parke, o pasvaliečiai susipažino su Biržų Radvilų rūmais, muziejaus „Sėla“ ekspozicijomis, Astravo dvaro rūmais bei parku ir Biržų žydų getu.
Per pastaruosius kelerius metus per Europos paveldo dienas rengėme pažintinius pasivaikščiojimus, paskaitas, konferencijas, edukacines programos ir protmūšius, skirtus pažinti Biržus valdžiusių giminių, tokių kaip Radvilos ar Tiškevičiai, palikimą. Skirtas dėmesys ir su garsiais Biržų krašto rašytojais susijusiems kultūros paveldo objektams bei mieste išlikusiems modernizmo stiliaus pastatams, projektuotiems žymiausių Lietuvos architektų Karolio Reisono, Mykolo Songailos, Vytauto Žemkalnio-Landsbergio ar Felikso Vizbaro.
Per Europos paveldo dienas stengiamės sudaryti galimybes pamatyti istorinių pastatų erdves, į kurias lankytojai paprastai nėra įleidžiami arba patekti į jas yra problematiška. Europos paveldo dienų lankytojai jau turėjo galimybę susipažinti su muziejaus „Sėla“ eksponatų konservavimo laboratorija ir fondais bei saugyklomis, moderno stiliumi M. Songailos suprojektuotu tuometinio Žemės ūkio banku su šveicariškais seifais ir unikaliomis vidinėmis erdvėmis (šiuo metu pastate įsikūrus kariškiams, visuomenei jis yra neprieinamas), XX a. pradžioje statytais Jansonų rūmais, kuriuose veikė paštas ir dėl įstaigos specifikos žmonės galėdavo pamatyti tik lankytojų aptarnavimo salę. Lankyti ir kiti Biržų miesto pastatai su išlikusiais unikaliais XVII a. skliautiniais rūsiais ar XVI-XVII a. pastatų fragmentais.
Svarbią dalį mūsų renginių auditorijos sudaro moksleiviai, stengiamės, kad jie susipažintų su jų vietos paveldu, suvoktų savo miesto reikšmę, todėl rengiame edukacines programas, orientacinius žaidimus ieškodami Biržų tvirtovės teritorijoje paslėptų užuominų, atlikdami įvairias užduotis. Tokios edukacinės programos padeda vaikams suvokti tvirtovės paskirtį ir jos gynybinę funkciją, leidžia pažinti Biržų tvirtovę, kaip unikalų, vientisą, karinį objektą, kurio kiekviena sudėtinė dalis reikšminga. Be to, tokie užsiėmimai ne tik interaktyviai supažindina moksleivius su Biržų tvirtove, bet ir pagilina jų žinias apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, jos kovas su išorės priešais XVII-XVIII a. pr.
Didelio pasisekimo sulaukė, ir žmonės vėl prašo aplankyti visus Biržuose veikiančius maldos namus (katalikų, reformatų, liuteronų, sekmininkų ir metodistų). Paprastai biržiečiai vieni nedrįsta nueiti į kitos konfesijos maldos namus, o per Europos paveldo dienas būna gera proga pamatyti, kaip jie atrodo iš vidaus, kaip skiriasi apeigos, kokie religiniai skirtumai.
2023-iaisiais metais taip pat planuojame rengti konferenciją kartu su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro restauratoriais, kurie pristatys, kaip iš šukių buvo atkurti Astravo dvaro keramikos ir stiklo artefaktai, konservuota Šv. Jono Nepomuko skulptūra ir restauruotas bažnytinis medinis sietynas, o Biržų krašto muziejaus „Sėla“ restauratorė papasakos apie metalo konservavimo ir restauravimo subtilybes bei pakvies apžiūrėti muziejaus laboratoriją.
Kviesime į pažintinį pasivaikščiojimą po Biržų miesto nekilnojamojo kultūros paveldo objektus, kurie jau sulaukė meistrų rankos, ir tuos, kurie jau tuoj tuoj atgims. Planuojama aplankyti Biržų pilį – restauruotą tiltą, atstatytą arsenalo pastatą, konservuojamas parakines; pramonininkų Jansonų namą, kuriame atlikus reikiamus tvarkybos darbus įsikurs Biržų miesto biblioteka; ilgiausią pėsčiųjų tiltą ir juo pasiekiamą Astravo dvaro sodybą, kurios parkas visai neseniai atgavo savo originalų veidą; pastatą, kuriame įsikūrusi Biržų miesto darbo birža – jame slepiasi konservuoti XVII a. pamatai.
Ką patariame Europos paveldo dienų organizatoriams?
Dalius M.: „Siūlau nebijoti netradicinių formų, ypač, kai dalyviai patys skatinami aktyviai veiklai, pavyzdžiui, vaikams labai patiko, kai į jų mobiliuosius telefonus atsiuntėme 10 istorinių miesto nuotraukų, ir jie realybėje turėjo atrasti tas vietas bei prie jų nusifotografuoti; susitarti su pastatų valdytojais, kad per Europos paveldo dienų renginius būtų galima patekti į erdves, kurios eiliniam žmogui paprastai būna uždarytos; diferencijuoti renginio (kelionių, pažintinių ekskursijų, viktorinų ir t.t.) dalyvius: senjorams įdomu viena, moksleiviams – visai kas kita“.
Edita L. pabrėžia, jog ne viskas „remiasi“ į pinigus: „Sužadinti žmonių smalsumą galima gera idėja ir kolektyviniu užsidegimu“. Jai antrina ir kolegė Emilija R.-K., teigdama, jog „gerą idėją įgyvendinti lengviau, kai bendradarbiauji su kitomis miesto ir rajono įstaigomis, vietinėmis bendruomenėmis bei verslais“.
