Keliaudami po Prancūzijos miestelius, netruksite pastebėti, kad net ir mažiausios gyvenvietės turi savo kavinę, turgų, paštą, o vietinės šventės pritraukia gausų lankytojų būrį. Bendruomenės aktyviai įsitraukia į jų organizavimą, puoselėdamos vietos tradicijas ir gyvybingą kultūrinį gyvenimą. Neatsiejama šio kultūrinio aktyvumo dalis – Europos paveldo dienos, kurių idėja gimė būtent Prancūzijoje. Iš pradžių jos buvo skirtos atverti istorinius pastatus lankytojams, tačiau labai greitai tapo visos Europos reiškiniu, suburiančiu vietos gyventojus ir svečius pažinti bei švęsti paveldą. Europos paveldo dienos yra svarbios visoms kultūros įmonėms ir paveldo įstaigoms, tačiau šalia kultūrinio aspekto, šios dienos suteikia puikią galimybę vietos turizmo įmonėms, regioniniam verslui, prekybai ir miestų centrų atgaivinimui.
Paveldas vietiniam verslui
Europos paveldo dienų metu miestų centrai atgyja – lankytojus traukia istorinės vietos bei kultūriniai, tradiciniai renginiai. Padidėjęs pėsčiųjų srautas tampa proga vietos verslams: restoranams, kavinėms, parduotuvėms ir kt. Šventės sukurta atmosfera bei renginiai skatina žmones ilgiau užsibūti mieste – jie mielai kultūrines veiklas papildo pirkiniais ar mėgaudamiesi vietos kavinėse bei restoranuose
Europos paveldo dienos – puiki galimybė mažmenininkams pritraukti daugiau klientų. Lankytojai, atvykę pažinti miesto paveldą, dažnai ieško vietos produktų bei paslaugų – nuo gurmaniškų patirčių iki apsipirkimo ieškant tradicinių regiono amatų ar vietinių menininkų kūrinių.
Gyvybingi miestai ir stipri vietos ekonomika
Miestai ir vietos valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį organizuojant Europos paveldo dienas – jų iniciatyva, be pažintinių pasivaikščiojimų, čia gali vykti gatvės pasirodymai, amatų turgeliai ar laikinosios parodos, kurios ne tik praturtina renginio programą, bet ir suteikia įvairiapusišką, įtraukiančią patirtį svečiams skatinant lankytojus miestelyje paviešėti ilgiau.
„Kultūros paveldas gali kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas, skatinti įvairias veiklas ir padaryti vietovę patrauklesnę gyvenimui“, teigia Norvegijos kultūros paveldo direktorato Tarptautinių reikalų skyriaus projektų vadovė Noelle Dahl-Poppe. 2017 m. viešėdama Lietuvoje, interviu portalui 15min.lt specialistė teigė, kad vis daugėja įrodymų, kad kultūros paveldas yra vertingas išteklius: „Dabar esame dar tikresni, jog kultūros paveldas daro realią įtaką ekonomikai.“
Apie kultūros paveldo naudą ekonomikai kalba ne tik Norvegijos ekspertai. „Yra pagrindo manyti, kad vietos paveldas skatina ekonominę veiklą tiek prieš jo puoselėjimą, tiek po jo, todėl jis yra vienas geriausių ekonominės veiklos katalizatorių“, – teigia ekonomikos mokslų daktaras Mohamed Mansour, dėstantis Paryžiaus universitete (Université Panthéon-Assas Paris II). Jis pabrėžia, kad „vietos paveldo išsaugojimas nebėra laikomas išlaidomis, o veikiau ekonomine, socialine ir kultūrine investicija“.
Nuotrauka https://www.grandsudinsolite.fr/2021-09-ariege-a-mirepoix–restez-%C2%AB-couverts-%C2%BB.html
Suvačo malūnas Serbijoje: pavyzdys, kaip paveldas skatina vietos verslumą
Europoje netrūksta pavyzdžių, įrodančių, kaip kultūros paveldo išsaugojimas prisideda prie vietos ekonomikos augimo. Vienas iš tokių – Suvačo malūnas Kikindos mieste Serbijoje. Tai vienintelis išlikęs gyvuliais varomas malūnas šalyje ir vienas iš nedaugelio tokio tipo malūnų Europoje.
2012–2016 m. vykdytų tvarkybos darbų tikslas buvo paversti malūną vietos bendruomenės centru, skatinančiu vietos verslumą, pagrįstą tiek materialiuoju, tiek nematerialiuoju kultūros paveldu. Vienas iš projekto uždavinių buvo sukurti prekės ženklą ir erdvę, kurioje būtų parduodami vietos produktai, įkvėpti Suvačo identiteto – nuo amatininkų dirbinių ir suvenyrų iki vietinių maisto gaminių, tokių kaip moliūgų patiekalai ar tradiciniai serbiški vaniliniai sausainiai vanilice. Šį tikslą vietos gyventojai įgyvendino, įkurdami suvenyrų parduotuvėlę, kurioje prekiaujama vietos produktais ir kur smalsuoliai gali rasti ne vieną mielą prisiminimą.
Po Suvačo malūno atnaujinimo buvo atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti vietos gyventojų požiūrį į malūno reikšmę bendruomenei. Paaiškėjo, kad ekonominę naudą dažniau akcentavo kūrybiniu verslu užsiimantys respondentai – beveik pusė jų manė, jog malūno išsaugojimas, jo vertybių puoselėjimas ir populiarinimas prisideda prie jų ekonominio augimo. Be to, daugiau nei 85 proc. kūrybinių verslininkų malūną vertino kaip naują erdvę bendradarbiavimui, socialinių ryšių stiprinimui bei kūrybinio kapitalo – žinių, įgūdžių ir kūrybiškumo – plėtojimui, remiantis vietos kulinariniu paveldu.
Paveldas – valstybės vizijos atspirtis
Apie kultūros paveldo svarbą mūsų šalyje kalbama strateginiame 2023 m. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintame dokumente „Lietuva 2050“. Jame pabrėžiama, kad „istorinių tradicijų ir daugialypio mūsų kultūros paveldo, jo šaknų pažinimas ir aktualizavimas yra atspirties taškas, leidžiantis kritiškai permąstyti save dabarties ir istorijos tėkmės akivaizdoje.“
Vienas iš būdų įgyvendinti šią viziją – stiprinti kultūros paveldo aktualumą per aktyvų dalyvavimą Europos paveldo dienose, organizuojant renginius ir įtraukiant vietos bendruomenes. Ši iniciatyva ne tik sukuria gyvybingą, šventišką miestų ir miestelių atmosferą, bet ir skatina vietos gyventojus iš naujo atrasti savo miestą, stiprinant jų ryšį su kultūros paveldu.
2025 m. rugsėjo 18-26 d. bus rengiamos Europos paveldo dienos, skirtos miestų ir miestelių architektūriniam paveldui paminėti. Šių metų tema „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“ – suteikia galimybę naujai atrasti istorinius pastatus, susipažinti su vietos paveldu iš arčiau ir įtraukti vietos verslus į paveldo šventės kūrimą. Nepraleiskite progos pristatyti savo verslą ir aktyviai dalyvauti vietos gyvenime!
