Rugsėjo 7 d. 17 val. kviečiame į Europos paveldo dienų Lietuvoje atidarymą Vilniaus šv. Jurgio bažnyčioje (K. Sirvydo g. 4). Jūs turite išskirtinę galimybę ne tik dalyvauti kultūros paveldo šventėje, kur apdovanosime tyrėjus ir restauratorius, savo žinias ir meistriškumą paskyrusius kultūros paveldo tyrimams ir išsaugojimui, diskutuosime, kokia yra kultūros paveldo vieta šiandienos žmogaus ir piliečio gyvenime, kaip kultūros paveldas gali tapti įkvėpimo bei kūrybingumo šaltiniu, skatinti tęstinumo jausmą ir kurti pridėtinę vertę, bet kartu ir pasidairyti po unikalias šv. Jurgio bažnyčios erdves, kurios dešimtmečius buvo uždaros ir ne kasdien prieinamos.
Vilniaus senosios regulos karmelitų vienuolyno statinių ansamblio šv. Jurgio bažnyčia – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Bažnyčia ir vienuolynas funduoti Vilniaus vaivados ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didžiojo kanclerio Mikalojaus Radvilos Senojo. Bažnyčią 1506 m. jis pastatė kaip padėką Viešpačiui ir Dievo Motinai už LDK kariuomenės pergalę 1506 m. rugpjūčio 5 d. mūšyje su totoriais prie Klecko. Po kelerių metų šalia bažnyčios pastatytas vienuolynas, į kurį pakviesti senosios regulos karmelitai. Deja, bažnyčia ir vienuolynas sudegė per 1749 m. gaisrą. Ugnis sunaikino ir bažnyčios archyvą, turėjusį daug duomenų apie bažnyčios ir vienuolyno statybas, raidą, todėl pačių seniausių duomenų turime mažai.
Vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia beveik iš naujo pastatyta 1750–1755 m. Naugarduko vaivados Jurgio Radvilos (1721–1754) lėšomis pagal architekto P. J. Hoferio projektą. 1797 m. vienuolynas uždarytas ir perduotas Vilniaus diecezinei kunigų seminarijai, veikusiai iki 1945 m. Tai buvo pirmoji kunigų seminarija ir antra po Vilniaus universiteto aukštoji mokykla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, įkurta 1582 m. Vilniaus vyskupo Jurgio Radvilos (1556–1600).
2017 m. atlikti bažnyčios polichromijos, architektūros ir istoriniai tyrimai suteikia daug naujos informacijos apie vieną mažiausiai iki šiol tyrinėtų vienuolynų kompleksų Vilniuje. Kaip rašoma architektės restauratorės Ievos Blinstrubienės tyrime, bažnyčia kurį laiką turėjo dvigubą – Šv. Jurgio (valstybės ir riterių globėjo) bei Švč. Mergelės Marijos Snieginės (vadinamos ir Pergalingąja) – pavadinimą, vėliau išliko tik Šv. Jurgio vardas. Pagrindiniai bažnyčios ir dviejų vienuolyno korpusų kontūrai, išmūryti XVII a. pirmoje pusėje, toliau keitėsi vykstant pagrindinėms rekonstrukcijoms XVII a. viduryje ir XVIII a. viduryje. Pastarosios rekonstrukcijos metu bažnyčia ir vienuolyno patalpos išpuošti gausiu ir unikaliu polichrominiu dekoru, ganėtinai gerai išlikusiu po vėlesnių uždažymų sluoksniais iki mūsų dienų.
Apsilankę Europos paveldo dienų atidaryme jūs turėsite unikalią galimybę pajusti šio iki šiol visuomenei neatverto kultūros paveldo objekto aurą, pasidairyti po svarbius mūsų valstybės istorijos šimtmečius menančios bažnyčios, dar laukiančios ilgų restauravimo darbų, erdves.
Europos paveldo dienų informacinis vertėjas – LRT.
Dėmesio! Į renginį būtina išankstinė registracija adresu https://forms.gle/aamAyX8EeGUgk21HA