Kaip ir kasmet, 2025-aisiais rugsėjo 18–26 dienomis vyks Europos paveldo dienų renginiai. Džiaugiamės galėdami pristatyti šių metų temą: „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“.
2025 metų renginiai kvies pažvelgti į mūsų šalies architektūrinį paveldą iš naujos perspektyvos. Tema apima platų spektrą – nuo pastatų funkcijų, tokių kaip religinės, komercinės ar pramoninės, iki statinių, turinčių atminties ar simbolinę reikšmę. Be to, tema suteikia galimybę atskleisti ir asmenines istorijas, slypinčias už storų betono sienų. Šių metų Europos paveldo dienų tema yra itin atvira įvairioms interpretacijoms, todėl kiekvienas atras savo būdą prisidėti prie paveldą puoselėjančių iniciatyvų.
Tema, atskleidžianti ryšius
Architektūrinis paveldas – tai ne tik praeityje gyvenusių žmonių istorijų veidrodis, bet ir kultūrinių sąsajų su kitomis Europos šalimis liudininkas. Tema padeda atskleisti, kaip architektūriniai stiliai plito iš Vakarų Europos ir kaip talentingi architektai savo darbais jungė skirtingas šalis. Puikus to pavyzdys – šveicarų architektas Matteo Castelli (1555–1632), kuris savo meistriškumą įamžino tiek Vilniaus Šv. Kazimiero koplyčioje, tiek Romos Santa Susanna bažnyčios fasade, o taip pat kituose reikšminguose statiniuose.
Kodėl gi nesukūrus maršrutų, kurie atskleistų Vakarų Europos architektūrinių įtakų pėdsakus Lietuvoje? Šios įtakos atsiskleidžia įvairiuose šalies regionuose, tad gal verta suvienyti jėgas ir organizuoti bendrus renginius, pabrėžiančius šiuos ryšius? Organizatoriai taip pat galėtų kurti maršrutus, jungiančius skirtingų savivaldybių paveldą, kurį sieja bendra funkcija. Pavyzdžiui, dėmesio vertas religinių mažumų paveldas, išsibarstęs skirtinguose miestuose ir miesteliuose, kaip Nemėžis, Kaunas ar Kėdainiai. Taip pat turtingas partizanų istorijos paveldas – slėptuvės, priesaikų vietos, bunkeriai – galėtų tapti savivaldybių ir organizacijų bendradarbiavimo objektu, leidžiančiu ne tik praturtinti renginius, bet ir skatintų kultūrinį turizmą bei stiprintų bendruomenių ryšį ne tik su regioniniu, bet ir su nacionaliniu šalies paveldu.
Architektūros stilių įvairovė
Lietuvos architektūra – tai spalvinga stilių paletė – nuo gotikos iki modernizmo. Kodėl gi nesukūrus maršruto, kuris leistų atrasti art nouveau ar art deco stilių architektūros pavyzdžius visoje Lietuvoje? Pradėję nuo įspūdingo Smiltynės kurhauzo, galėtume keliauti į Klaipėdą ir aplankyti unikalų celiulozės fabriko pastatą. Vilniuje laukia Viktoro Lukaševičiaus namas ir daugelis kitų pastatų, kurie pasakoja ne tik apie architektūrą, bet ir apie laikmetį bei žmones, kurie – taip pat kaip ir mes šiandien – kūrė ir gyveno.
Išskirtinės architektų asmenybės
Lietuvos architektūros lobynas slepia ne vieną išskirtinę asmenybę. Tokie architektai, kaip Laurynas Gucevičius (1753–1798) ar Mykolas Angelas Šulcas (1769–1812) paliko ryškų pėdsaką mūsų šalies urbanistiniame ir užmiesčio kraštovaizdyje. L. Gucevičiaus kūryba, atstovaujanti klasicizmo stiliui, puošia ne tik Vilnių, bet ir Rokišį ar Antazavės kaimą Zarasų rajone. Tuo tarpu jo mokinys Šulcas tęsė savo mokytojo pradėtus darbus ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose – pavyzdžiui, Antašavoje Kupiškio rajone. Kodėl gi nepakvietus Europos paveldo dienų dalyvių keliauti architektų pėdsakais, susipažįstant su jų kūriniais skirtinguose Lietuvos regionuose? Nuo L. Gucevičiaus projektuoto Verkių dvaro ansamblio iki Šulco Antašavos dvaro – kiekvienas objektas pasakoja unikalią istoriją apie savo kūrėją ir laikmetį.
Paveldas ir šių dienų iššūkiai
Šiandieninis pasaulis, o tuo pačiu ir architektūrinis paveldas, susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais, kaip klimato kaita ir urbanizacija. 2025 m. Europos paveldo dienos kvies diskutuoti, kaip atremti šiuos iššūkius ir išsaugoti paveldą ateities kartoms, investuojant į jo apsaugą ir pritaikymą šiuolaikinėms reikmėms. Kadangi paveldas yra ne tik praeities liudininkas, bet ir vertinga priemonė kuriant gyvybingas ir patrauklias erdves. Sėkmingi paveldo pritaikymo pavyzdžiai, kaip, pavyzdžiui, Raudondvario dvaro žirgyno transformacija į menų inkubatorių, įrodo, kad paveldas gali sėkmingai atgimti naujam gyvenimui. Ateinančių metų tema kaip tik ir padės atidžiau pažvelgti į paveldo pritaikymo galimybes šiuolaikiniame greitai besikeičiančiame pasaulyje.
Kviečiame prisidėti prie 2025-ųjų metų Europos paveldo dienų Lietuvoje organizavimo, kartu įprasminant paveldą, kuris jungia praeitį su ateitimi.
Europos paveldo dienos – bendra Europos Tarybos ir Europos Komisijos iniciatyva.
