Europos paveldo dienų metu Austrijoje minima Paminklų diena (Tag des Denkmals). Apie tai, ko Paminklų dienos lankytojai gali tikėtis šiais metais, kalbėjomės su Federalinės paminklų tarnybos prezidentu dr. Christophu Baziliu, kuris daugiau papasakojo ir apie savo vaidmenį Austrijos paveldo sektoriuje.
Paminklų diena Austrijoje Federalinės paminklų tarnybos iniciatyva minima nuo 1995 m. Šią dieną visuomenei nemokamai savo duris atveria daugybė įvairiausių istorinių pastatų, o ypatingas dėmesys skiriamas išsaugojimo projektams ir mažiau žinomoms vietovėms. Šiais metais Austrijos programoje nagrinėjama gyvojo paveldo tema – „Paminklai [jis: ji: mes] gyvi“ – siekiant pabrėžti sąveikos su istoriniais pastatais svarbą ir įvertinti jų poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui. 2023 m. šalis taip pat švenčia svarbų jubiliejų, kuris tapo visų šiais metais vykstančių renginių epicentru, – Austrijos Paminklų apsaugos įstatymui sukako šimtas metų.
K: Būdamas Federalinės paminklų tarnybos prezidentu, turite įvairiausių pareigų. Kaip atrodo įprasta Jūsų darbo diena ir kurios Jūsų darbo sritys šiuo metu Jus džiugina labiausiai?
– Visos mano darbo dienos yra labai skirtingos. Daug laiko skiriu administraciniams reikalams, tačiau man labai svarbu judėti, susitikti su įvairių paminklų savininkais ir stebėti visoje Austrijoje vykdomus darbus. Be to, kadangi visose Austrijos žemėse turime po specialųjį departamentą, labai svarbu susitikti su kolegomis ir aptarti vykdomus ir būsimus projektus; šiuo metu aktualiausi klausimai yra susiję su energijos taupymu, pavyzdžiui, saulės baterijų montavimu ir kaip tai padaryti ant stogo, kuris yra laikomas istorijos paveldu. Manau, kad svarbiausias mano vaidmuo – suburti žmones aptarti svarbius klausimus, rasti bendrus sprendimus ir aiškinti kultūros paveldo svarbą Austrijos visuomenei.
K: Mauerbacho Frachtavimo rūmai – nuostabus istorinis pastatas, o Federalinė paminklų tarnyba ten veda įdomių meistriškumo kursų ir konservavimo tyrimų programų. Gal galite papasakoti truputį daugiau – koks jų tikslas?
– Tai labai svarbus departamentas. Šie buvę frachtavimo rūmai, jau beveik virtę griuvėsiais, maždaug 1980 m. buvo atiduoti Federalinei paminklų tarnybai laipsniškam restauravimui kartu suburti ekspertus, amatininkus, architektus ir kt. – aptarti plėtojamus restauravimo metodus ir juos testuoti. Tai tebevyksta ir toliau – organizuojami įvairiausi kursai, kurių metu žmonės mokosi tradicinių medžiagų naudojimo amato ir metodų. Tai yra ir mokymų aikštelė, ir eksperimentinė laboratorija. Mauerbacho šūkis – „Rūpinkis ir pataisyk“. Manau, kad kasdienis rūpinimasis istoriniais statiniais yra vienas svarbiausių mūsų turimo paveldo išsaugojimo aspektų.
K: Šiais metais Austrijoje švenčiate Paminklų apsaugos įstatymo šimtmetį. Kuo šis įstatymas yra svarbus ir kokią žinutę šiais metais tikitės perduoti visuomenei?
– Paminklų apsaugos įstatymas buvo priimtas 1923 m. Dešimtmečius iki tol buvo daug nuveikta pasitelkus patariamąją, o ne įstatymų kompetenciją. Tuomet, po Pirmojo pasaulinio karo, Parlamentas priėmė Paminklų apsaugos įstatymą. Labai įdomu yra tai, kad politikai dėjo pastangas apsaugoti paveldą Austriją krečiant ekonominei krizei. Paminklų apsaugos įstatymas tebegalioja; žinoma, laikai pasikeitė, todėl kai kurie aspektai buvo koreguojami, tačiau apskritai jis tebėra mūsų darbo pagrindas ir saugomais paminklais paskelbiame apie 200–300 objektų per metus. Šiuos metus švęsime įvairių renginių metu – nuo restauratorių, savininkų ir Austrijos visuomenės diskusijų iki pobūvio su suinteresuotomis šalimis Lince bei dviejų konferencijų Vienoje. Šių metų proga jungia renginius visoje Austrijoje.
K: Šių metų bendroji Europos paveldo dienų tema yra „Gyvasis paveldas“. Gal galite daugiau papasakoti apie tai, kaip ji apipavidalinama Austrijoje ir ką ši tema reiškia Paminklų dienai?
– Gyvojo paveldo temą išvertėme į „denkmal [er:sie:wir] leben“ („Paminklai [jis – ji – mes] gyvi“). Vokiečių kalboje tai yra žodžių žaismas, apjungiantis du aspektus – paminklai yra gyvi ir mes gyvename su jais. Mūsų paveldas yra mūsų kasdienybės dalis ir mes gyvename su juo. Kultūros paveldas nėra abstrakti mintis, kurią galima kontempliuoti lietingą sekmadienio popietę – jis išties yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Kartais nesuvokiame, kaip tai yra svarbu, nes priimame jį kaip savaime suprantamą dalyką. Todėl būtina didinti sąmoningumą.
K: Kalbant apie „Gyvąjį paveldą“, koks jūsų požiūris į nematerialiojo kultūros paveldo išsaugojimą ateities kartoms?
– Mūsų jurisdikcija ir Paminklų apsaugos įstatymas taikomi tik materialiajam paveldui, tačiau jų priežiūrai yra labai svarbūs, pavyzdžiui, tradiciniai amatai, ir daugeliu atveju pastatai, vietovės bei jų aplinka yra būtini nematerialiojo kultūros paveldo išsaugojimui. Austrijos nematerialiojo paveldo centras – Austrijos Nacionalinė UNESCO komisija, kuri užsiima atminties ir tradicijų rinkimų nematerialiojo Austrijos paveldo sąrašui pagal UNESCO konvenciją bei sklaida.
K: Europos paveldo dienose ypatingas dėmesys skiriamas jaunų žmonių įsitraukimui. Ko iš šių metų Paminklų dienos gali tikėtis jaunosios kartos atstovai?
– Visoje Austrijoje organizuosime keletą renginių, skirtų vaikams, ir daugybę – įvairaus amžiaus auditorijai. Dalyvaujame Europos paveldo savanorių judėjime ir bendradarbiaujame su Vienos technologijų universitetu. Įtraukiamos ir mokyklos. Prancūzijos ambasada dažnai dalyvauja ir kviečia Austrijos mokyklas į savo nuostabius modernistinius pastatus Vienoje, o Žemutinėje Austrijoje buvusioje pilyje yra įrengta fantastiška mokykla, kurioje organizuojamos ekskursijos. Be to, ir pats stengiuosi lankytis įvairiose vietose bei matau, kad į visa tai yra įsitraukę daugybė žmonių – šią dieną mini ne tik vyresni, bet ir jauni žmonės bei jų draugai. Jaunimas yra ne tik ateities auditorija – jie yra ir šiandienos auditorija.
K: Ir, galiausiai, Austrijos Paminklų dienos renginių programa jau yra internete. Gal kuris nors iš jų šiemet ypač patraukė Jūsų akį arba gal ką nors norėtumėte paminėti?
– Numatyta daugiau kaip 300 renginių. Pats dalyvausiu renginiuose Zalcburge, nes šiame mieste renginių numatyta ypač daug, o visuomenei bus atverta daugybė įdomių paminklų durų. Labiausiai norėčiau pabrėžti tai, kad Europos paveldo dienos vyksta visoje Europoje. Tai nėra tik Austrijos šventė. Ši diena yra skirta paminėti mūsų bendrą Europos kultūrą ir šia atsakomybe dalijamės su visais europiečiais. Manau, kad šis bendras pamatas yra labai įdomus – mes dalijamės bendru paveldu… Tai būtina pabrėžti ir apie tai būtina daugiau kalbėti.
www.europeanheritagedays.com informacija
