Žinomi ir nežinomi Marcinkonys

Žinome, jog Dainavos girioje, tolėliau nuo pagrindinių centrų ir kelių dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais buvo įsikūrę Marcinkonys. Istorijos šaltiniuose pirmą kartą Marcinkonys minimi 1604 m., o kaimo pradžia sietina su miško žvalgais ir kirtėjais.
Marcinkonys turi kupetinio ir gatvinio kaimo bruožų, nes juos sudaro atskiromis grupėmis išsidėstę, vienos nuo kitų nutolusios sodybos, kurias sujungia keliai arba gatvės, seniau vietinių vadintos ūlyčiomis. Kad būtų lengviau orientuotis, gyventojai atskiroms kaimo dalims suteikė pavadinimus: Naujaliai, Geniai, Sodžius, Januliai, Gaidžiai, Naujadvarė, Mackeliai, Stotis.
Kaimas ėmė augti 1862 m. nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas – Varšuva. Geležinkelis paskatino prekybos augimą, atsirado galimybė greičiau pasiekti tokius miestus kaip Vilnius, Gardinas ar Varšuva. Tačiau ir toliau aplinkiniai miškai gyventojus maitino, rengė ir saugojo nuo pavojų. Miškas buvo ir iki šiol yra pragyvenimo šaltinis. O buvusį siaurąjį geležinkelį, vietinių vadintą Linijaite arba Prancūzkeliu, mena tik pylimas.
Marcinkonių herbo sidabriniame lauke pavaizduotos trys vilkų galvos su raudonais liežuviais. Viršuje – penki auksiniai dvigubi kryžiai. Raudona spalva primena už laisvę pralietą kraują, kryžiai simbolizuoja pasipriešinimą okupacijoms.
Yra daug įdomių dalykų, kurie visiems žinomi, bet ne ką mažiau yra ir tokių, kurie nustebina ir čia gyvenančius.