Pagrindinė Švėkšnos bažnyčios paveikslų paskirtis buvo įvaizdinti Šventąjį Raštą – tikintieji akimis galėjo klaidžioti po drobėje pavaizduotas Senojo ir Naujojo Testamento scenas, skaityti tekstus, sugrįžti prie įsimintinų, sujaudinusių ar prakalbėjusių scenų. Kaip šie paveikslai ir Biblijos pasakojimai geba nutiesti tiltus, svarstysime diskusijoje.
Kristaus kapo – didingos scenos su dekoracijomis – apogėjumi laikomi XVII–XVIII amžiai. Tokio tipo Didžiosios savaitės apipavidalinimas paplitęs visoje katalikiškoje Europoje, labiausiai suklestėjo Alpių regione – Vokietijoje, Austrijoje, pasiekė ir Lietuvą.
Europos paveldo dienų nacionalinis koordinatorius
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Susisiekime el.p. [email protected]
