Architekto, dailininko Jono Lukšės paroda „Kauno tarpukario architektūros istorijos ir kultūros paveldo piešiniai“

Kviečiame Jus pasigrožėti architekto, dailininko, kultūros paveldo vertybių specialisto Jono Lukšės darbų paroda „Kauno tarpukario architektūros istorijos ir kultūros paveldo piešiniai“. Vertingus Kauno tarpukario architektūrinius objektus nepriekaištingai detaliai vaizduojantys piešiniai šiuo metu eksponuojami Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, Konferencijų salėje. Paroda veiks Europos paveldo dienų metu nuo rugsėjo 6 iki 15 d. bibliotekos darbo metu.

Šie nesenos praeities pastatai liudija apie naujai susikūrusią Europos valstybės sostinę, apie unikalią, vietinio mentaliteto persmelktą, europietišką modernizmo mokyklą. Modernizmo idėjos Lietuvoje išplito po Pirmojo pasaulinio karo ir labiausiai paveikė tuo metu laikinąja sostine tapusį Kauną. Užsienio šalyse ir Lietuvoje mokslus baigę lietuvių architektai derindami Europos miestuose vyravusias tendencijas ir lietuviškąją architektūros tradiciją miestui padovanojo per 6000 pastatų, kuriuos apžiūrėti ne tik parodoje, bet ir gyvai galima lig šiol.

***

𝐈̨𝐬𝐩𝐮̄𝐝𝐢𝐧𝐠𝐮̨ 𝐝𝐚𝐫𝐛𝐮̨ 𝐚𝐮𝐭𝐨𝐫𝐢𝐮𝐬 𝐉𝐨𝐧𝐚𝐬 𝐋𝐮𝐤𝐬̌𝐞̇ 𝐩𝐚𝐬𝐚𝐤𝐨𝐣𝐚 𝐚𝐩𝐢𝐞 𝐬𝐚𝐯𝐞:

• Gimiau 1940 m. liepos 8 d. Anykščių rajono Traupio sen. Žiurlių kaime Anelės ir Juozo Lukšių šeimoje, iš trijų vaikų esu vyriausias. 1948 m. visa šeima buvome ištremti į Užbaikalę. Po metų iš bado ir išsekimo mirė tėtis. Būdamas 12 metų pradėjau dirbti sunkius miško ruošos darbus. Apie mokslus ilgiems metams teko pamiršti. Po 9 metų tremties grįžome į mums nesvetingą Tėvynę. Čia taip pat laukė sunkumai – mokytis nebuvo kur, norimo darbo taip pat nebuvo. Išeities teko ieškoti už tėviškės ribų. Su panašaus likimo draugu išvykome į tundrą, kur vyko naftos ir dujų paieškos. Po metų vėl grįžau į Lietuvą. Netrukus buvau paimtas tarnauti sovietinėje armijoje. Keista, tačiau čia pradėjo pildytis mokslo svajonė – man buvo leista lankyti vakarinę mokyklą ir neakivaizdiniu būdu studijuoti Maskvos meno universitete. Po tarnybos sovietinėje armijoje 1964 m. grįžau į Lietuvą. Kaune dirbau namų statybos kombinate dailininku. Po metų įstojau į S. Žuko taikomosios dailės technikumą. Po to 6 metus studijavau Valstybiniame dailės institute. Baigęs studijas, pradėjau dirbti Kultūros paminklų apsaugos inspekcijoje, kurioje išdirbau 25 metus.

• Išėjęs į pensiją, savo žinias ir patirtį pritaikiau piešdamas įvairius istorinius–kultūrinius objektus. Savo sukurtus paveikslus eksponavau šiose parodose: „Panemunės karinis paveldas“, „Žaliakalnio kultūrinis paveldas“, „Piliakalniai“, „Architektas K. Reisonas“, „Tarpukario Kauno architektūra“, „Traupio genocidas“, „Lietuvos partizanų takais“, „Žydų kultūros pėdsakai Kaune“ ir kt. Keturių parodų pagrindu yra išleisti leidiniai apie Kauno šventoves, Aleksoto kultūros paveldą, Kauno kryždirbystės kūrinius, Kauno tvirtovės atlasas.