Aleksandrijos dvaro istorijų labirintai

Europos paveldo dienų metu kviečiame susipažinti su Aleksandrijos dvaro istorija ir jos labirintais, buvusiais dvaro valdytojais, jų vykdyta ūkine ir kultūrine veikla, persipynusius ryšius bei įtakas.
Maršruto aprašymas: susitinkame prie Salduvės piliakalnio, senieji Žuvininkų kaimo gyventojai jį vadina Žuvininkų kalnu. Seniau čia augo gražūs pušynai, o šalia kūrėsi Lepšių kaimas. Praeidami gal dar rasime vieną to kaimo suklypusią trobelę, kurios nenušlavė naujakuriai. Keliausime link Aleksandrijos, į buvusį dvarą pateksime bulvių keliu. Aleksandrija – Šiaulių priemiestis, kurio krikštatėvis grafas Nikolajus Zubovas. Aplankysime tas vietas ir atsiminsime laikus, kai Aleksandrijos dvaras buvo pilnas gyvybės ir veiklos, rūko plytinės dūmai, o plytos ir kokliai parodose laurus skynė, susipažinsime su dvaro istorija, kuomet jį valdė Janavičiai.
Ekskursijos metu aplankysime centrinius dvaro rūmus, šalia esantį kumetyną, dvaro kalvę, rytinį kumetyną. Taip pat turėsime galimybę apžiūrėti Šiaulių ekonomijos inicialais paženklintas plytas (datuojamas XVIII a. pabaiga – XIX a. pradžia) bei koklius su Zubovo antspaudu, pamatysime įvairaus laikotarpio Aleksandrijos dvaro fotografijas. Keliaudami užsuksime į dvaro kapinaites, kuriose ilsisi paskutiniai dvaro šeimininkai Janavičiai ir Lietuvos miškų tėvu vadinamas profesorius Povilas Matulionis. Aplankysime vietą, kurioje vyko Didžioji gegužinė 1934 metais, o svečiai buvo nepriklausomos Lietuvos kūrėjai. Dar tebestovi išdidūs dvariški medžiai, siūbuoja 72 proginiai ąžuolai, o vaiduokliški pastatai laukia naujų šeimininkų idėjų. Plytinės gatve, motokroso trasa, apsupti neįprasto peizažo, grįšime į starto vietą prie Salduvės piliakalnio.
Ekskursiją-žygį ves gidė Audronė Grosienė. Aleksandrijos dvarą pristatys gidė Živilė Valiušaitytė.
Planuojama žygio trukmė – apie 2,5–3 val. Maršrutas žiedinis, nesudėtingas. Atstumas 6 km. Takai vietomis žolėti. Augintiniai laukiami su pavadėliais.